Volume/Issue :

Article type :

Original article

Page No :

16-23

Abstract :

The aim of this work was to investigate peculiarities of the life style of younger teenagers, main factors influencing their life style, and integration of the content of health promotion into educational system. This paper deals with education of 5th–8th form school learners in the field of health promotion. The analysis of health promotion in lessons of different subjects taught in secondary schools is presented. The research was conducted in 2003–2006 in various secondary schools all over Lithuania. The method of anonymous questionnaire was applied. The research involved school learners of 5th, 6th, 7th and 8th forms: 545 boys and 731 girls. The total sample of school learners involved in the research was 1276. According to the opinion of teenagers, their life style is mostly influenced by the life style of their parents and family. The biggest attention to the health promotion is paid during lessons of natural sciences, physical culture and technologies. Most frequently school learners study problems of healthy nourishment, communication and interaction, drug and smoking prevention. More than a third of the respondents indicated absence of issues related to the mental health, stress management, sexual compulsion and tooth care. More than half of the school learners indicated lack of discussions related with prevention of heart diseases, cancer, and allergies. Most frequently, health promotion–related problems are integrated into all disciplines thought at school. Applying this model, teachers of all subjects are responsible for implementation of the programme and school learners can promptly get answers to relevant questions. However, the main imperfection of this method is difficulties in co-ordination of the programme implementation. There frequently occur cases when the same topic (e.g., healthy nourishment) is analysed during the lessons of several subjects (e. g., biology, technology, foreign language), whereas some important problems, requiring special knowledge of a teacher (e. g., stress management, sexual education) are usually neglected. Successful implementation of the health promotion programme can be achieved employing an integrated educational model and a specially appointed person can administer co-ordination of teachers of different study subjects.

Keywords :

5th–8th form school learners, health education, health competency

References :

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. (2003). – Vilnius.
Česnavičienė J. (2003). V–VIII klasių mergaičių sveikatingumo kompetencijų ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Kn: Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: Aukštojo ir vidurinio mokslo sanglauda: ugdymo turinio ir didaktikos tradicijos ir kaita: IX tarptautinė mokslinė konferencija: pranešimai: Vilnius, 2003 kovo 20–21 d. Vilnius, p. 5–12.
Davidavičienė A. G. (1992). Sveikatos ugdymo programa. Kn: Universaliosios ugdymo programos. Vilnius, p. 62–81.
Davidavičienė A. (1994). Sveikatos ugdymo programa. Kn: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos (projektai). Vilnius, p. 527–550.
Dėl vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strateginių gairių: LR sveikatos apsaugos ministro ir LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas, 2000 m. kovo 23 d. Nr. 169/299. [interaktyvus] [žiūrėta 2006-09-15]. Prieiga per internetą: .
Gudžinskienė V. (2000). Kritinio mąstymo svarba ugdant sveiką gyvenseną. Metodinė priemonė. Vilnius.
Gudžinskienė V., Česnavičienė J. (2002). Sveikatos ugdymas bendrojoje ugdymo sistemoje. Kn: Pedagogika, T. 60. Vilnius, p. 157–162.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. (1997). Vilnius.
Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ [interaktyvus] [žiūrėta 2006-09-15]. Prieiga per internetą: .
Metcalfe O., Weare K., Wijnsma P., Williams T., Williams M., Young I. (2000). Jaunimo sveikatos stiprinimas Europoje: sveikatos ugdymas mokykloje: ugdymo priemonė mokytojams ir kitiems asmenims, dirbantiems su jaunimu. Vilnius.
Proškuvienė R., Zlatkuvienė V., Černiauskienė M. (2001). Lietuvos mokyklų abiturientų sveikatos ir gyvensenos ypatumai. Kn: Moksleivių sveikatos ugdymas ir stiprinimas: dabartis ir perspektyvos: konferencijos medžiaga. Vilnius, p. 28–30.
Proškuvienė R., Zlatkuvienė V., Černiauskienė M., Žilinskienė E. (2000). Mokytojų pasirengimas moksleivių sveikatos ugdymui. Kn: Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: mokslas – studijos – mokykla: VII tarptautinė mokslinė konferencija: mokslo darbai. Vilnius, p. 204–209.
Sveikatą stiprinanti mokykla, jos kūrimo gairės. Metodinė medžiaga. (1998). Kaunas.
Sveikatos stiprinimas vaikų ugdymo institucijose: I nacionalinės konferencijos medžiaga. (1997). Šiauliai.
Sveikatos ugdymas mokykloje. Mokymo priemonė mokytojams ir kitiems asmenims, dirbantiems su jaunimu. ETB, ET, PSO Europinis regioninis biuras, Škotijos sveikatos mokymo taryba. Jaunimo sveikatos stiprinimas Europoje. (1994). Edinburgas.
Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo seimai ir lytiškumo ugdymo programos. (2000). Vilnius.
Vaikų sveikatos ugdymas: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. (1997). Klaipėda.
Zaborskis A. (1997). Vaiko sveikatos ugdymas šeimoje. Kn: Vaikų sveikatos ugdymas: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. Klaipėda, p. 13–14.
Zaborskis A., Lenčiauskienė I., Klibavičius A. (2005). Sveikatos stiprinimas mokykloje ir moksleivių gyvensena. Kn: Visuomenės sveikata. Nr. 2 (29), p. 34–40.
Žilinskienė E., Gudžinskienė V. (2003). Gyvensena ir sveikata. Vilnius.

Cite as :

Česnavičienė, J., & Gudžinskienė, V. (2006). V-VIII klasių mokinių sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetencijos ugdymas [Education of 5th–8th form school learners in the field of health promotion]. Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science Education, 3(3), 16-23. https://doi.org/10.48127/gu-nse/06.3.16b