THE CHANGE OF EDUCATION POLICY: SELF-CONTEXTUALISATION OF MANAGEMENT FUNCTIONS OF PRE-PRIMARY EDUCATION
| Author's Information | |||
|---|---|---|---|
| Author | Institutional affilation - Country | Author's Email | Author's ORCID |
|
Vilnius Pedagogical University - Lithuania |
sergejus_neifachas@yahoo.com |
n/a |
|
Volume/Issue :
Article type :
Original article
Page No :
29-42
Abstract :
Based on general and special foundations ot the theory of management of education and theoretical approaches existing in research literature interdisciplinary methodological approach was conceptualised and purified. It enables to substantiate research methodology of management func-tions of the system of pre-primary education in the processes of shift in the policy of education of Lithuania. In the absence of methodological approach functions of pre-primary education were analysed in the context of positivism, often applying approaches of structural functionalism. Therefore, the link of pre-primary education as an intermediary link (with regard to the links of pre-school and primary school) lost specificity and polyphony, whilst in reality functions that corresponded to its status were attributed. Interdisciplinary methodological approach enables to highlight contextuality, complexity of functions of pre-primary education. Validity of the position of immanence determines such functions that are characteristic namely for management of the system of pre-primary education: gnostic, project-based, constructive, communicative. In management and in management of educational organisations the function is a specialised component of a managerial activity, which is characterised by unimality and exceptionality by ways of impact. In the discourse on self-contextualisation of management of the system of pre-primary edu-cation, global changes in education and management theories the educational policy in the context of social values is analysed. It can be stated that considering the valuable basis of educational policy as a key characteristics of the concept of educational policy, the formation, implementation and evaluation of the policy must by based on social values. Social values should be embodied in laws, express main democratic principles and ideals. Having considered the contextuality of educational policy, it must be noted that its relating with social and economical country‘s endeavours is inevitable. It is also important that many factors determining educational policy exist beyond the boundaries of educational system. In the context of high unemployment, increasing individualism that is characteristic to the post-industrial society, when social differences and inequality are permanently increasing, educational polisy must seek its aims.
Keywords :
discourse, pre-primary education management, education and childhood policy, interdisciplinary methodological paradigm, self-contexstualisation of management
References :
Andriekienė R. (1999). Peculiarities of social-emotional maturity of vaision – impaired children for starting school. In. Changing Education in a changing Society. Klaipėda, p. 257–261.
Andriekienė R., Ruzgienė A. (2001). Ankstyvosios vaikystės pedagogika. Klaipėda: KU lei-dykla.
Bagdanavičius J. (2009). Žmogiškasis kapitalas. Vilnius: VPU leidykla.
Berns M. (2009). Vaiko socializacija. Kaunas: Informatika ir poligrafija.
Bitinas B. (1996, 2000a). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija.
Bruzgelevičienė R. (2008). Lietuvos švietimo kūrimas. 1988–1997. Monografija. Vilnius: Sapnų sala.
Būdienė V. (2002, 2010). Švietimo politikos monitoringas: LR Švietimo įstatymo projekto ekspertinis vertinimas. Vilnius: Knygiai.
Burke D. A., et al. (eds.). (2007). Adorno and the Need in Thinking: New Critical Essays. Toronto: University of Toronto Press.
Gellner E. (1993). Postmodernizmas, protas ir religija. Vilnius: Pradai.
Glebuvienė V., Kerulienė I. Ikimokyklinio amžiaus vaikas šeimoje: tėvų nuomonė apie jo teises. Kn. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos: mokslo straipsniai, parengti 2006 m. gegužės 18–19 d. VPU vykusios tarptautinės tęstinės mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 47–54.
Habermas J. (2002). Modernybės filosofinis diskursas. Vilnius: Alma littera.
Hargreaves A. (2008). Mokymas žinių visuomenėje. Švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius: Homo liber.
Jonynienė V. Ž. (2008). Vaiko dalyvavimo samprata ir jos įgyvendinimo galimybės. Žvirblių takas, Nr. 1.
Jonkus D. (2009). Patirtis ir refleksija: fenomenologinės filosofijos akiračiai. Kaunas: VDU leidykla.
Jucevičienė P. (2002). Švietimo subjektų interesai, jų laukai bei juos įtakojantys veiksniai. Socialiniai mokslai, 1(33), p. 54–61.
Jucevičienė P., Janiūnaitė B. (2000). Ikimokyklinis ugdymas švietimo sistemoje – pasaulinės tendencijos. Kn. Socialiniai-edukaciniai pokyčiai ikimokykliniame ugdyme. Mokslo darbų rinki-nys. Klaipėda: KU leidykla, p. 39–43.
Juodaitytė A. (2004). Vaikystės pedagogo pasaulėžiūrinė koncepcija: „laisvojo“ ugdymo kontekstas. Pedagogika, 70, p. 87–91.
Kanišauskas, S. (2008). Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
Katiliūtė E. (2008). Švietimo politika ir jos tyrimo metodologija. Kaunas: LKKA.
Kontautienė R. (2000). Pedagoginis bendradarbiavimas šiuolaikinėje Lietuvos pradinėje mokykloje. Sąlygos ir galimybės. Klaipėda: KU leidykla.
Kontautienė R. (2006). Bendravimo sistema ir jos valdymas mokykloje. Klaipėda: KU lei-dykla.
Lamanauskas V. (2004). Švietimo monitoringo įvadas. Šiauliai: Lucilijus.
Landsbergienė A. (2009). Vadovavimo ikimokyklinei ugdymo įstaigai struktūra. Kn. Pasau-lis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. Vilnius: VPU leidykla, p. 214–229.
Landsbergienė A. (2010). Vadovavimo ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms modelio teorinis ir empirinis pagrindimas. Daktaro disertacija, Edukologija, 07S.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2003a m. birželio 17 d. Nr. IX-1630
Lyotard J. F. (1993, 2010). Postmodernus būvis: šiuolaikinį žinojimą aptariant. Vilnius: Baltos lankos.
Matkevičienė R. ir kt. (2009). Informacijos ir žinių vadyba verslo organizacijoje. Vilnius: VU leidykla.
Monkevičienė O., Stankevičienė K., Montvilaitė S., Tarasonienė A.L., Schoroškienė V., Glebuvienė V. (2008). Mentoriaus veikla ikimokyklinio ir priešokyklinio ugdymo įstaigose. Kaunas: Technologija.
Pyragas K. (2003). Netiesinės dinamikos pagrindai. Vilnius: Ciklonas.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašas (2003). Vilnius.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašas. LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1478
Priešmokyklinio ugdymo standartas. LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsa-kymas Nr. ISAK-1015
Purvaneckienė G. (2005). Švietimo politika ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo plėtra. Acta Pedagogica Vilnensia, 15, p. 176–187.
Rado P. (2003). Švietimas pereinamuoju laikotarpiu. Švietimo politikos kūrimo kryptys Vidurio Europos ir Baltijos šalyse. Švietimo kaitos fondo biblioteka.Vilnius: Garnelis.
Rubavičius V. (2003). Postmodernusis diskursas: filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas.
Ruškus J. (2002). Negalės fenomenas. Šiauliai: ŠU leidykla.
Šeibokienė G. (2000). Ikimokyklinis ugdymas: kur esame ir kur link eisime?. Kn. Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Vilnius, p. 47–50.
Šeibokienė G. (2008). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros tendencijos. Kn. Respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo kolegijose aspektai“. Kaunas: Kauno kolegija.
Taylor S., Rizvi F., Lingard B. & Henry M. (1997). Educational policy and the Politics of Change. London: Routledge.
Targamadzė V. (1996a). Švietimo organizacijų veikla. Kaunas: Technologija.
Targamadzė V. (1996b). Švietimo organizacijų elgsena. Kaunas: Technologija.
Targamadzė V. (1999). Bendrojo lavinimo mokykla: mokinių edukacinio stimuliavimo aspektas. Monografija. Kaunas: Technologija.
Targamadzė V. (2006). Alternatyvios bendrojo lavinimo mokyklos samprotavimo erdvės ir kriterijų brėžtis. Logos, 53, p. 180–190.
Thom N., Ritz A. (2004). Viešoji vadyba. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas.
Valantiejus A. (2007). Sociologijos istorija. Sociologijos filosofija. I tomas. Vilnius: VU leidykla.
Vilkonienė M. (2007). Bendrojo išsilavinimo kokybė: samprata, problematika, praktika. Vilnius: Ciklonas.
Želvys R. (2001). Švietimo vadybos pagrindai. Vilnius: VU leidykla.
Želvys R. (2003a). Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: VU leidykla.
Želvys R., Būdienė V., Zabulionis A. (2003b). Švietimo politika ir monitoringas. Vilnius: Garnelis.
Cite as :
Lazdauskas, T. (2011). Švietimo politikos kaita: priešmokyklinio ugdymo vadybos funkcijų kontekstualizavimasis [The change of education policy: Self-contextualisation of management functions of pre-primary education]. Švietimas: politika, vadyba, kokybė / Education Policy, Management and Quality, 3(1), 29-42. https://doi.org/10.48127/spvk-epmq/11.3.29

