Volume/Issue :

Article type :

Original article

Page No :

7-18

Abstract :

The problems of higher university education are not only urgent but, it can be asserted, that due to many reasons they are getting sharper. The dynamism of labour market and always changing society require flexible, innovative and creative lifelong learning possibilities; higher education institutions do not limit themselves to primary preparation of specialists, the possibili-ties ought to be found for the development of specialists and professionals, for specialisation change, for the development of personal abilities and for expansion of high level professional competences. Continuing education at universities is becoming more and more urgent in the Strategic priorities of European education. It is necessary to seek for high scientific activity and high study level and for the results acknowledged on an international level. On the other hand, the competition among universities is evidently getting stronger both on national and internatio-nal levels. Very often blind orientation only to a consumer (a student), only to service provision to him, make the quality of studies and at the same time the quality of acquirable education worse. The solution of any problem requires reliable and adequate information. The researches, regarding university students’ opinions on higher education problems do not lose their urgency. On the contrary, in this way rather objective primary information about processes taking place in this sector is obtained. The empiric research (N=544), carried out in January-February 2012, showed that student opinions on higher university education are controversial, in fact. Having carried out content analysis on the respondents’ expressed positions, considerable advantages and disadvantages of university studies were discerned. Education acquisition and good study quality are pointed out as the most important uni-versity education advantages. These positions have relatively the biggest weight among all cate-gories defining the advantages. Self-realisation and career possibilities occupy the middle posi-tion in the advantage category scale. Their weight fluctuates in the interval of 10-20 percent. Communication possibilities and study management are not regarded as considerable advanta-ges. It has been stated, that a considerable shortage of university education is study quality. One third of the respondents gave the biggest weight to that category. It can be asserted, that study quality and conditions for practical ability formation in the study process worry the res-pondents most. Evaluating study quality, the respondents most often express dissatisfaction with the overloading of the study content: a lot of insignificant subjects must be studied, too many unnecessary lectures, inexpedient lectures, poor lectures, worthless; a lot of unnecessary study programmes and so on. A part of respondents accentuate dissatisfaction with the teachers’ work: poor competence of some teachers, unfair student evaluation, the requirements raised are too high. It can be asserted, that university studies are more often understood as experience pro-cess, during which theoretical and practical knowledge are integrated and on this basis profes-sional experience is acquired and professionalism is mastered.

Keywords :

survey, empiric research, qualitative analysis, university education

References :

Aukštojo mokslo reformos strategijos dėmesio centre – modernizavimas ir užimtumo skatinimas (2011). Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference= IP/11/1043&format=HTML&aged=1&language=LT&guiLanguage=en
Baranauskienė I., Bukauskienė V., Valatkienė A. (2011) Aukštojo mokslo studijų kokybės užtikrinimo vertinimas studentų požiūriu. Pedagogika. Mokslo darbai, 102, 16–24.
Barkauskaitė M., Gribniakas V., Kanapeckienė L. (2007). Aukštasis mokslas: studentų požiūrio analizė. Pedagogika. Mokslo darbai, 82, 28–35.
Braslauskienė R., Petrošienė S., Saveljeva R. (2011). Socialinę pedagogiką studijuojančiųjų požiūris į karjerą ir profesinį pašaukimą. Pedagogika. Mokslo darbai, 102, 81–87.
Būdvydytė-Gudienė ir kt. (2010). Praktinės CLIL taikymo galimybės. Šiauliai: Šiaulių universi-teto leidykla.
Burkšaitienė N., Šliogerienė J. (2007). Suaugusiųjų požiūris į neformaliojo ir savaiminio moky-mosi pasiekimų pripažinimą universitetinėse studijose. Acta Paedagogica Vilnensia, 19, 51–68.
Čėsnaitė B.(2002). Studijų kokybė: aukštųjų mokyklų absolventų vertinimai. Filosofija, sociologija, 3, 27-34.
Galinienė B., Martinavičius J. (2011). Studijų kokybės užtikrinimas fakultete: universitetinių ekonomikos studijų patirtis. Acta Peadagogica Vilnensia, 26, 107–120.
Grigienė Z. (2010). Būsimųjų muzikos mokytojų balso lavinimo ypatumai: tarties ir tarmės aspektai. Pedagogika. Mokslo darbai, 98, 62–68.
Gudžinskienė V., Šmitienė G. (2003) Savarankiško darbo ypatumai vidurinėje ir aukštojoje mo-kykloje. Pedagogika. Mokslo darbai, 65, 83–89.
Kanopienė V., Tureikytė D. (2002). Vilniaus universiteto studentų požiūris į studijas. Filosofija, sociologija, 1, 68–76.
Kondrotienė R. (2004). Kičo įtaka ugdant būsimuosius dailės pedagogus. Pedagogika. Mokslo darbai, 72, 116–121.
Kriaučiūnaitė R.(2011). Būsimų užsienio kalbų mokytojų dorovinė nuostata: emocinis-vertinamasis lygmuo. Pedagogika. Mokslo darbai, 103, 23–29.
Lamanauskas V. (2001). Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje ir universitete: studentų požiūris. Pedagogika. Mokslo darbai, 52, 163–173.
Lamanauskas V., Augienė D., Makarskaitė-Petkevičienė R. (2012a). Problems of University Education in Lithuania: Student Point of View. International Education Studies, Vol. 5, No. 4, p. 196–211. DOI: 10.5539/ies.v5n4p196.
Lamanauskas V., Augienė D., Makarskaitė-Petkevičienė R. (2012b). Universitetinių studijų problematika: studentų pozicija. Švietimas: politika, vadyba, kokybė / Education Policy, Management and Quality, 1 (10), 6–21.
Laužackas R., Teresevičienė M., Volungevičienė A. (2009). Nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo modelis: kokybės vertinimo dimensijos ir veiksniai. Acta Peadagogica Vilnen-sia, 23, 9–20.
Lasauskienė J., Grigienė Z., Barisas K., Tavoras V. (2007). Būsimųjų muzikos mokytojų projek-tinės veiklos ypatumai. Pedagogika. Mokslo darbai, 88, 63–69.
Leonavičius G., Leonavičienė T. (2007). Informatikos bakalauro studijų programos (VPU) analizė. Pedagogika. Mokslo darbai, 86, 52–60.
Leonavičiaus V., Rutkienės A. (2010). Aukštojo mokslo sociologija: studijų pasirinkimas ir ver-tinimas (Lietuvos aukštojo mokslo kaita), monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.
Mažeikienė N., Lenkauskaitė J. (2011). Probleminis mokymas aukštojoje mokykloje. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
Mažeikis G. (2007). Kompetencijų ugdymo sistema taikant kooperuotų studijų metodą. Mokslo monografija. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
Mickus A., Vidžiūnas A. (2009). Informacinių komunikacinių technologijų ir nuotolinių studijų metodų diegimas tradicinėse studijose. Acta Peadagogica Vilnensia, 23, 21–28.
Navaitienė J. (2004). VPU studentų požiūris į profesinio rengimo kliūtis. Pedagogika. Mokslo darbai, 70, 133–136.
Paliukaitė N. (2007). Būsimųjų mokytojų mokymosi motyvų, savivertės bei savijautos mokantis sąsajos. Pedagogika. Mokslo darbai, 85, 53–61.
Pečeliūnaitė A. (2006).Tradicinės paskaitos virtimas į konstruktyviąją interaktyvioje aplinkoje. Acta Peadagogica Vilnensia, 16, 190–200.
Petružienė S., Ruzgienė A. (2003). Studentų požiūris į aktyvaus mokymo(si) metodus. Pedago-gika. Mokslo darbai, 65, 200–206.
Pocevičienė R., Lukavičienė V., Augienė D.(2010). Praktinės projektų valdymo metodo taikymo galimybės. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla
Raišienė A. G. (2004). Studentų ir dėstytojų požiūrio į aukštųjų mokyklų dėstytojų edukacinių kompetencijų raišką. Pedagogika. Mokslo darbai, 70, 169–174.
Ratkevičienė V. (2005). Akademinio jaunimo požiūris į studijas ir gyvenimo sąlygas. Pedagogi-ka. Mokslo darbai, 76, 73–79.
Sirtautienė D. (2006). Studijų universitete kokybės vertinimo aspektai: studentų požiūrio tyri-mas. Pedagogika. Mokslo darbai, 83, 117–122.
Stasiūnaitienė E., Norkutė O. (2011). Universitetinių studijų praktikos kokybiniai parametrai. Aukštojo mokslo kokybė, 8, 94–117.
Šliogerienė J.(2009). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo organizavimas universitetinėse studijose. Acta Peadagogica Vilnensia, 22, 116–127.
Tavoras V. (2011). Būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos skatinimas taikant projektų metodą. Pedagogika. Mokslo darbai, 103, 74–79.
Valavičius E., Jadzgevičienė V. (2009). Survey of ICT competencies of future matematics-informatics teacher. Pedagogika. Mokslo darbai, 94, 89–94.
Žemgulienė A., Makarskaitė-Petkevičienė R. (2006) Studentų savirefleksija kaip tęstinių studijų programos kaitos būdas. Pedagogika. Mokslo darbai, 84, 67–73.
Žibėnienė G., Targamadzė V. (2006).Aukštojo mokslo sistemos harmonizavimas Lietuvoje – studijų kokybės tobulinimo prielaida. Aukštojo mokslo kokybė, 3, 81–91.
Žygaitienė B. (2011). Būsimų technologijų mokytojų požiūrio į dorovines vertybes kaitos tendencijos. Pedagogika. Mokslo darbai, 103, 15–22.

Cite as :

Lamanauskas, V., Augienė, D., & Makarskaitė-Petkevičienė, R. (2012). Universitetinių studijų problematika studentų požiūriu: privalumai ir trūkumai [University study problems from the point of view of students: Advantages and disadvantages]. Švietimas: politika, vadyba, kokybė / Education Policy, Management and Quality, 4(3), 7-18. https://doi.org/10.48127/spvk-epmq/12.4.07b