Volume/Issue :

Article type :

Original article

Page No :

106-116

Abstract :

The aim of pre-school education – taking into account child’s innate powers, his/her individual experiences, referring to the regularities of development to help a child to develop the fundamentals of independence, healthy lifestyle, positive communication with adults and children, creativity, knowledge about the environment and the country, knowing how to learn. The purpose of pre-primary education – to help a child prepare to successfully learn according to the curriculum of primary education. Both pre-school and pre-school teacher's goal – to help the family to educate pre-school and pre-school age child. In Lithuania pre-school and pre-primary education teachers are trained both at universities and at colleges. In the society it is often discussed whether for a teacher who works with pre-schoolers – little citizens of the country – it is enough to have higher non-university (college) education of higher university education is obligatory. In the present essay the concepts of pre-school and pre-primary education have been used because a teacher having obtained the qualification of a pre-school educator still has no possibility to work with pre-primary age children until he/she obtains these complementary competences. Analysis of scientific literature and documents allowed making the conclusions about the particularity of children of pre-school and pre-primary age, the importance of the role of pre-school and pre-primary education teachers in developing children’s personalities, the differences of these teachers’ training at universities and colleges and teachers university educational necessity.

Keywords :

university education, non-university (education of college) education, pre-school and pre-primary education, teacher training

References :

Ankstyvasis vaikų ugdymas ir rūpyba Europoje: socialinio ir kultūrinio nelygiateisiškumo problemų sprendimas. 2009. Education, Audiovisual and Culture Executive Agency (EACEA P9 Eurydice. [žiūrėta 2016-06-04]. Prieiga per internetą http://www.eurydice.org.
Bitinas, B., Žibėnienė G. Neuniversitetinių studijų programų raidos tendencijos Lietuvoje. Lietuvos aukštasis mokslas: diagnozės ir prognozės. Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 2003.
Dewey, J. (1961). Democracy and education. New York: The Macmillian Company.
Dodge, D. T., Colker, L. J. ir Heroman, C. (2007). Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius: Presvika.
Epstein, A. S., Schweinhart, L. J., DeBruin-Parecki, A., Robin, K. B. (2004). Preschool assessment. A guide to developing a balanced approach. NIEER Issue 7 / July 2004.
Europos Komisija/EACEA/Eurydice, 2013. Pagrindiniai duomenys apie Europos mokytojus ir mokyklų vadovus. 2013 m. leidimas. „Eurydice“ ataskaita. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
Freire, P. (2000). Kritinės sąmonės ugdymas. Vilnius: Tyto Alba.
Hardt, M., Negri, A. (2001). Empire. Cambridge, MA, Harvardt University Press.
Hille, K., Evanschitzky, P., Bauer, A. (2015). 3-6 metų vaiko raida. Psichologijos pagrindai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams. Vilnius: Tyto Alba.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. [žiūrėta 2006-05-19]. Prieiga per internetą
Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. [žiūrėta 2016-05-19] Prieiga per internetą https://issuu.com/ikimokyklinis/docs/knyga_-_rekomendacijos.
International Standard Classification of Education. ESCED 2011. [žiūrėta 2016-06-04]. Prieiga per internetą http://www.uis.unesco.org/Education/Documents/isced-2011-en.pdf
Jucevičienė, P., Bankauskienė, N., Janiūnaitė, B., Lepaitė, D., Simonaitienė, B. (2007). Pedagogų rengimo studijų programų analizė: mokslo studija. Vilnius: Mokytojų kompetencijos centras.
Juodaitytė, A. (2004). Vaikystės pedagogo pasaulėžiūrinė koncepcija: „laisvojo“ ugdymo kontekstas. Pedagogika, 70, 87-91.
Jurašaitė, E. (2004). Ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos: struktūra, modelių realizavimas, įvertinimas: daktaro disertacija. Vilnius: VPU leidykla.
Kochanskienė, A., Sadauskienė, R., Vaičiūnaitė, A. (2006). Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų požiūris į studentų praktikų organizavimą ir kolegiją baigusių pedagogų teorinį bei praktinį pasirengimą. [žiūrėta 2016-07-03]. Prieiga per internetą http://dspace.kauko.lt/handle/1/666?locale-attribute=en.
Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga: ES PHARE programa „Lietuvos aukštojo mokslo reforma“. Vilnius. LRŠMM, 1999.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. 2009-04-30. Valstybės žinios, 2009-05-12. 54-2140.
Liu, Q., Skans, O. N. (2009). The duration of paid parental leave and children’s scholastic performance. [žiūrėta 2016-06-28]. Prieiga per internetą https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1426731.
Malinauskienė, D. (2010). Ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos: diagnostinis aspektas. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 19, 102-114.
Mano vaikai. Priešmokyklinis vaiko ugdymas. (2003). Sudaryt. Monkevičienė, O. Kaunas: Šviesa.
Monkevičienė, O. (2008). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitos tendencijos [Tendencies of change in prie-school and prie-primary]. Pedagogika. / Pedagogy. 91. 66–72.
Navickienė, V. (2011). Aukštojo koleginio mokslo misijos kaitos ir plėtros tendencijos [Change and development tendencies of higher college education mission]. Pedagogika / Pedagogy, 102, 9–15.
Navickienė, V. (2011). Koleginio aukštojo mokslo diversifikacija Lietuvoje. Daktaro disertacija. Vilnius. [žiūrėta 2016-05-25]. Prieiga per internetą http://vddb.library.lt/
Pavyzdinis auklėtojo pareigybės aprašymas (2005). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-2249. [žiūrėta 2016-05-19]. Prieiga per internetą https://view.officeapps.live.com/op/view.aspx?src=http%3A%2F%2Fwww.smm.lt%2Fuploads%2Fdocuments%2Fveikla%2FVeiklos_sritys%2FSvietimas%2FIkimokyklinis_ugdymas%2Faukletojo%2520aprasas.doc.
Pedagogų rengimo reglamentas (2010). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsak. Nr. V-54. [žiūrėta 2016-05-18]. Prieiga per internetą:
Pinker, S. (2007). The language instinct: How the mind creates language. New York: Harper Perennial Modern Classics.
Pocienė, J. S. (2010). Ikimokyklinis ugdymas: raida, pedagoginės sistemos. Ikimokyklinės pedagogikos studija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Purvaneckienė, G. (2005). Švietimo politika ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo plėtra [Policy of prie-school education development ]. Acta Paedagogica Vilensia, 15, 176–187.
Ruškus, J., Žvirdauskas, D. (2010). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchija Lietuvoje [The hierarchy of the purposes of prie-school and prie-primary education in Lithuania]. Acta Paedagogica Vilnensia, 24, 54-68.
Ruškus, J., Žvirdauskas, D., Zybartas, S., Eskytė, I., Motiečienė, R., Dorelaitienė, E. (2012). Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje. Būklės ir galimybių tyrimas. [žiūrėta 2016-05-19]. Prieiga per internetą http://eltalpykla.vdu.lt:8080/bitstream/handle/1/224/ISBN9789955127703.pdf?sequence=1&isAllo
Trister, D., Colker, L., Heroman, C. (2008). Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius: Presvika.
Želvys, R. (2005). Aukštojo mokslo kaita ir problemos [The development of higher education and academical didactics]. Acta Paedagogica Vilnensia, 14, 169–178.
Žibėnienė, G. (2005). Kolegija – binarinės aukštojo mokslo sistemos dalis – jaunesnioji sesuo ar partnerė universitetui? Šiuolaikinių europinių aukštojo mokslo plėtros tendencijų iššūkiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų medžiaga. Klaipėda.

Cite as :

Kovienė, S. (2016). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimas: universitetinio pedagogų ugdymo privalumai [Pre-school and pre-primary teacher training: Teachers university educational necessity]. Švietimas: politika, vadyba, kokybė / Education Policy, Management and Quality, 8(3), 106-116. https://doi.org/10.48127/spvk-epmq/16.8.106